Struktūra, valdyba, kontaktai
Vartotojams
Teisinė informacija
Korupcijos prevencija
Asmens duomenų apsauga
Šilumos energijos taupymo priemonės
Administracinė informacija
Nuorodos
Naujienos
Apie bendrovę
Šilumos šaltiniai
Tarnybiniai lengvieji automobiliai
Viešieji pirkimai
Pranešėjų apsauga
Pastatų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra
Šilumos energijos taupymo priemonės  >>   Pradinis puslapis Struktūrinis medis

Šilumos energijos taupymo priemonės

Ar nepažeidė teisės aktų kaimynai, kurie įsirengė šildomas grindis nuo rankšluosčių džiovintuvų? Kokia atsakomybė? Kur kreiptis?

Daugiabučiame name vonių šildymui įrengti šildomas grindis, kurių šildymui yra naudojama karšto vandens šiluma, draudžia Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtintos Pastatų karšto vandens sistemų įrengimo taisyklės (Žin., 2005, Nr. 85-3175). Taisyklių 37 punktas nustato, kad „Vonioms ir kitoms patalpoms šildyti draudžiama naudoti karšto vandens sistemoje (išskyrus rankšluosčių džiovintuvuose) cirkuliuojantį vandenį.“
Buitinių šilumos ir karšto vandens vartotojų teises ir pareigas bei jų tarpusavio santykius ir santykius su šilumos tiekėjais bei kitais ūkio subjektais, veikiančiais šilumos ūkyje, reglamentuoja Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtintos šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (Žin., 2003, Nr. 70-3193). Taisyklėse nustatyta, kad „visi darbai, atliekami įrenginyje, tarp jų ir atskirų įrenginio mazgų keitimas, kuriuos atlikus, keičiamas jų tipas, sukuriama jo nauja kokybė ir pakinta pradinės, įrenginio pase nurodytos, charakteristikos našumas, pralaidumas, slėgio ar temperatūros parametrai, energijos ar žaliavos sąnaudos, keičiama Šilumos tiekimo schema ir kita“ yra šilumos įrenginių rekonstravimas.
Vadovaujantis šia nuostata bet kurie darbai, įrengiant bute papildomus Šildymo prietaisus, turi būti atliekami vadovaujantis Taisyklių III skyriaus nuostatomis. Vonių šildymui įrengtos šildomos grindys – yra Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių (Žin., 2003, Nr. 70-3193) pažeidimas.
Šiuo atveju Taisyklėmis (III skyriaus 35 punktas ir 135 punktas) nustatyta, kad „….butų ir kitų patalpų savininkai, kurie savo Šilumos ar karšto vandens vartojimo įrenginius rekonstruoja pažeisdami Šilumos ūkio įstatymą [3.1], šias taisykles ar šiame skyriuje nurodytus kitus teisės aktus, atsako įstatymų nustatyta tvarka“, kad Daugiabučio gyvenamojo namo buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis Šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojas, privalo „atlyginti juridinių ar fizinių asmenų patirtą žalą dėl jo neteisėtų veiksmų pateikus klaidingus duomenis suvartotos šilumos ir (ar) karšto vandens sąnaudoms apskaičiuoti, savavališkai pakeitus šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginiu elementus (išskyrus vandens ėmimo prietaisus) kitokiais, pakeitus jų jungimo schema arba pažeidus sutartyje nustatytas jų priežiūros sąlygas.“
Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos rekomenduojami šilumos paskirstymo metodai nenumato, kad įvadiniu šilumos skaitikliu išmatuotas šilumos kiekis būtų paskirstomas buitiniams šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojams, įvertinus Šilumos sąnaudas atsirandančias dėl papildomai atskiruose butuose įrengtų šildymo prietaisų, todėl Šilumos tiekėjas neturi teisės papildomai apmokestinti šilumos suvartojimo tokiuose šildymo prietaisuose.
Akivaizdu, kad šiuo atveju, buto ar kitų patalpų savininkas vonių šildymui įrengęs šildomas grindis, pažeidžia kitų butų savininkų teises ir teisėtus interesus bei padaro pastariesiems realią žalą. Taisyklės (242 punktas) nustato, kad buitinių šilumos vartotojų skundus, išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka, nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba pagal savo kompetenciją.
Esant tokiems atvejams, rekomenduojama su skundu kreiptis į šias institucijas, ar vieną iš jų, dėl Vartotojo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo bei padarytos žalos išreikalavimo iš kaltų asmenų.

Ar kaimynas, savo bute įsirengęs didesnius radiatorius, nepažeidžia įstatymų ir kitų namo gyventojų teisių? Kur kreiptis?


Daugiabučiame name šildymo prietaisų pakeitimas, didinant jų galią reglamentuotas Lietuvos Respublikos ūkio ministro patvirtintose šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėse (Žin., 2003, Nr. 70-3193).
Taisyklėse nustatyta, kad „visi darbai, atliekami įrenginyje, tarp jų ir atskirų įrenginio mazgų keitimas, kuriuos atlikus, keičiamas jų tipas, sukuriama jo nauja kokybė ir pakinta pradinės, įrenginio pase nurodytos, charakteristikos našumas, pralaidumas, slėgio ar temperatūros parametrai, energijos ar žaliavos sąnaudos, keičiama šilumos tiekimo schema ir kita“ yra šilumos įrenginių rekonstravimas. Vadovaujantis šia nuostata, bet kurie darbai, keičiant bute šildymo prietaisus ar kitaip padidinus jų našumą (šilumos galią), turi būti atliekami vadovaujantis Taisyklių III skyriaus nuostatomis.
Dažni atvejai kai namo atskiruose butuose šildymo prietaisai pakeisti našesniais ar kitaip padidintas jų našumas pažeidžiant Taisykles.
Šiuo atveju Taisyklėmis (III skyriaus 35 punktas ir 135 punktas) nustatyta, kad „….butų ir kitų patalpų savininkai, kurie savo šilumos ar karšto vandens vartojimo įrenginius rekonstruoja pažeisdami Šilumos ūkio įstatymą [3.1], šias taisykles ar Šiame skyriuje nurodytus kitus teisės aktus, atsako įstatymų nustatyta tvarka“, kad Daugiabučio gyvenamojo namo buto ir kitų patalpų savininkas – buitinis šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojas, privalo „atlyginti juridinių ar fizinių asmenų patirtą žalą dėl jo neteisėtų veiksmų pateikus klaidingus duomenis suvartotos Šilumos ir (ar) karšto vandens sąnaudoms apskaičiuoti, savavališkai pakeitus šilumos ir (ar) karšto vandens įrenginiu elementus (išskyrus vandens ėmimo prietaisus) kitokiais, pakeitus jų jungimo schemą arba pažeidus sutartyje nustatytas jų priežiūros sąlygas.“
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojami Šilumos paskirstymo metodai nenumato, kad įvadiniu šilumos skaitikliu išmatuotas šilumos kiekis būtų paskirstomas buitiniams šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojams, įvertinus atsirandančias papildomas šilumos sąnaudas dėl atskiruose butuose įrengtų naujų didesnio našumo šildymo prietaisų ar kitaip padidinus esamų šildymo prietaisų našumą (sumontavus papildomas sekcijas), todėl šilumos tiekėjas neturi teisės papildomai apmokestinti šilumos suvartojimo tokiuose šildymo prietaisuose.
Akivaizdu, kad buto ar kitų patalpų savininkas įrengęs naujus didesnio našumo šildymo prietaisus ar kitaip padidinęs esamų Šildymo prietaisų našumą, pažeidžia kitų butų savininkų teises ir teisėtus interesus bei padaro pastariesiems realią žalą. Taisyklės (242 punktas) nustato, kad buitinių šilumos vartotojų skundus, išankstine skundų nagrinėjimo ne teisme tvarka, nagrinėja Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Valstybinė energetikos inspekcija ir Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija pagal savo kompetenciją.
Esant tokiems atvejams, rekomenduojama su skundu kreiptis šias institucijas, ar vieną iš jų, dėl Vartotojo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo bei padarytos žalos išreikalavimo iš kaltų asmenų.

Ką daryti norint pakeisti šildymo prietaisus daugiabučiame name?

Atliekant daugiabučio gyvenamo namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūrą (eksploatavimą) pagal sudarytą sutartį, reikia vadovautis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis (toliau–ŠTVT), patvirtintomis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297, Saugos taisyklėmis eksploatuojant šilumos įrenginius, patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999m. rugsėjo 21d. Nr.316, Šilumos tinklų ir šilumos vartojimo priežiūros (eksploatavimo) taisyklėmis (toliau-ŠET), patvirtintomis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2005 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 4-291 ir kitais norminiais aktais.
Daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkai, keisdami senos modifikacijos šildymo prietaisus (radiatorius) į naujus, šiuolaikiškus, turi vadovautis minėtais norminiais teisės aktais, kuriose nurodyta, kad:
– buto savininkas privalo informuoti Administratorių, pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtoją (eksploatuotoją), šilumos tiekėją apie darbų apimtis ir jiems atlikti numatytą laiką;
– buto savininkas atsako už keičiamų šildymo prietaisų kokybę ir jų atitiktį statinio projekte (ar jo dalyje) nurodytoms charakteristikoms;
– jeigu daugiabučio namo buto ar kitų įrenginių (šildymo prietaisų keitimo) remonto bus pažeidžiami daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų, kurių šilumos įrenginiai prijungti prie šilumos perdavimo tinklų ar pastato šildymo ir karšto vandens sistemos, teisės ar teisėti interesai, privaloma gauti jų raštišką sutikimą atlikti daugiabučio namo buto ar kitų patalpų šilumos įrenginių remontą;
– butų ir kitų patalpų savininkai šilumos įrenginius remontuoja (keičia šildymo prietaisus) ir visus kitus numatytus darbus atlieka savo lėšomis;
– butų savininkai, baigę remonto darbus, privalo gauti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo aktą – pažymą, kad remonto darbai bei reikalingi bandymai atlikti ir suremontuoti šilumos įrenginiai atitinka projektą, ir jo kopiją pateikti šilumos tiekėjui ir pastato Administratoriui;
– po remonto, prieš pradedant šildymo sezoną, šildymo sistemą reikia išbandyti hidrauliniu slėgiu;
– įjungiant suremontuotą šildymo sistemą (pakeitus šildymo prietaisus), būtina atlikti šiluminį bandymą;
– butų ir kitų patalpų savininkai, kurie savo šilumos įrenginius remontuoja (keičia šildymo prietaisus) pažeisdami teisės aktus, atsako įstatymų numatyta tvarka;
– į šilumos punkto patalpas gali užeiti pašaliniai asmenys tik lydint atsakingam už šilumos ūkį asmeniui (Saugos taisyklės eksploatuojant šilumos įrenginius 282.p.).
Pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas (eksploatuotojas) atsako už norminiuose teisės aktuose, pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatacijos) sutartyje nustatytą butų ir kitų patalpų kokybišką šildymą ir tinkamos kokybės karšto vandens pristatymą buitiniams karšto vandens vartotojams. Todėl visus remonto darbus šildymo ir karšto vandens sistemose, tame tarpe ir šildymo prietaisų keitimą, gali atlikti šias sistemas eksploatuojanti įmonė.
Informuojame, kad UAB „Raseinių šilumos tinklai“ nerengia šildymo prietaisų pakeitimo projektų, kurie, vadovaujantis Šilumos gamybos statinių ir šilumos perdavimo tinklų, statinių (šildymo ir karšto vandens sistemų) statybos rūšių ir šilumos gamybos bei šilumos perdavimo įrenginių įrengimo darbų rūšių aprašu (Žin., 2009, Nr. 118-5094), yra privalomi atliekant šil-dymo prietaisų pakeitimo darbus.
Dėl šių darbų prašome kreiptis į atitinkamą kvalifikaciją turinčias bendroves ar asmenis.

Pavasaris – pats laikas gerinti pastatų būklę, siekiant sumažinti išlaidas šildymui kito šildymo sezono metu.
Pasibaigus šildymo sezonui, prasideda tinkamiausias laikas imtis pastatų būklės gerinimo darbų, siekiant sutaupyti šilumos ir, tuo pačiu, pinigų kito šildymo sezono metu. Nes tik dėl pastatų būklės skiriasi vartotojų mokėjimai už šilumą tą patį mėnesį. Šilumos suvartojimo analizė skirtingos būklės daugiabučiuose parodo, kad mokėjimai už šildymui suvartotą šilumą šiuose pastatuose tą patį mėnesį skiriasi kartais.
Šilumos suvartojimą šildymui, o, tuo pačiu, ir mokėjimus už šildymui suvartotą šilumą daugiausiai lemia pastatų būklės skirtumai. Įtakos šilumos suvartojimui turi ir vartojimo režimų pasirinkimas (vieni gyventojai patalpose palaiko apie 20 – 22 laipsnių temperatūrą, kiti – apie 18 – 19), tačiau ne tiek daug, kad mokėjimai skirtųsi kartais.
Todėl šilumos tiekėjai, siekdami, kad vartotojai kaip įmanoma labiau būtų patenkinti centralizuotai tiekiamos šilumos paslauga, ragina ir kviečia vartotojus imtis gerinti savo gyvenamųjų pastatų būklę. Tam yra įvairių priemonių, tačiau svarbu suvokti, kad jų turi imtis patys gyventojai, o ne valdžios institucijos ar šilumos tiekėjai. Tik gyventojai savo valia ir iniciatyva gali organizuoti veiksmus savo pastato būklei pagerinti.
Gyventojai turi galimybę kartu su pastatus prižiūrinčiomis įmonėmis ar asmenimis diegti šilumą taupančius sprendimus, tvarkyti ir tinkamai prižiūrėti pastatuose esančius šilumos punktus, juos automatizuoti, tinkamai subalansuoti šildymo ir karšto vandens sistemas, remontuoti ir šiltinti stogus, sandarinti langus ir duris bendro naudojimo patalpose, netgi organizuoti kompleksinę namo renovaciją, jei gyventojai priima tokį sprendimą.
Pats efektyviausias būdas taupyti šilumą ir sumažinti mokėjimus – kompleksinė pastato renovacija. Jos metu turėtų būti ne tik apšiltinamas stogas ir sienos, bet ir atnaujinamos visos inžinerinės sistemos, langai, durys šilumos punktai ir t. t. Tai sudėtingas ir gana brangus būdas, tačiau jis atsiperka, ypač, nes šilumos suvartojimas renovuotuose pastatuose sumažėja nuo 40 iki 60 ir daugiau proc. Tiek pat sumažėja ir mokėjimai už šildymui suvartotą šilumą. O jei dar pasinaudojama ir paramos programomis, tai įdėtos lėšos atsiperka greičiau.
Yra ir kitų, paprastesnių ir pigesnių priemonių taupyti šilumą, tačiau jos gali neduoti tiek naudos, kiek kompleksinė pastato renovacija. Bet, nesant gyventojų valios kompleksinei renovacijai, galima atnaujinti šilumos punkto įrenginius, izoliuoti vamzdynus, sklendes ir ventilius, užsandarinti rūsių langelius ir duris, subalansuoti namo šildymo ir karšto vandens sistemas, kur yra techninės galimybės – ant radiatorių sumontuoti termostatus, užsandarinti langų ir durų plyšius butuose ir t. t. Daugelį šių priemonių turėtų atlieka pastatų administratoriai ir šildymo bei karšto vandens sistemų prižiūrėtojai, tačiau paprastesnes priemones, ypač tas, kurios diegiamos butuose, turėtų atlikti ir patys gyventojai. Svarbu tik suprasti, kad būtent gyventojų valia ir iniciatyva gali pradėti vykti pokyčiai.
Išlaidos šildymui ir karštam vandeniui sudaro didžiąją dalį mokesčių už būstą. Šilumos energijos nuostolius pastate galime įvertinti taip:
* pro sienas prarandame apie 35%;
* pro langus – 37%;
* pro stogą – 15%;
* pro rūsio perdangą – 13% šilumos.
Didžiausi šalto oro srautai į patalpą patenka pro nesandarius langus ir duris, todėl svarbu tinkamai juos izoliuoti. Karšto vandens daugiausia sunaudojama plaunant indus ir skalbiant ne automatinėmis skalbimo mašinomis. Sąskaitai už energiją sumažinti dažnai nereikia didelių investicijų, pakanka pakeisti savo įpročius.
Pasiruošimo šildymo sezonui darbai, kur darbus vykdys patys gyventojai, turi buti atlikti iki liepos 31 d. Iki šios datos pastatus aptarnaujantys darbuotojai pagal galimybes padės atlikti kai kuriuos darbus, t. y. užsuks atsuks įvadinius pastato ventilius, reikalui esant išleis ir vėl užpildys sistemas vandeniu, konsultuos vartotojus pasiruošimo šildymo sezonui klausimais. Nuo rugpjūčio 1 dienos individualus šildymo sistemas aptarnaujančio personalo iškvietimas ir su tuo susijusios kitos paslaugos bus mokamos.
Kviečiame šilumos vartotojus laiku, kokybiškai ir kuo pigiau atlikti pastatų šildymo sistemų paruošimą ateinančiam šildymo sezonui.


Mokesčiai už šilumos energiją sudaro iki 80 proc. visų būsto energijai skirtų išlaidų, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į jos taupymą. Šilumos energija reikalinga ne tik patalpose palaikyti tinkamą temperatūrą, bet ir kompensuoti šilumos nuostolius. Todėl šilumos suvartojimą daugiabučiams namams ir kitiems pastatams šildyti lemia pastatų būklė.
Jeigu Jūsų buto kvadratiniam metrui šildyti suvartojamos šilumos kiekis per mėnesį yra 25 kWh ir daugiau, rekomenduojame rimtai apsvarstyti galimybę renovuoti pastatą, nes tai yra vienintelis būdas gerokai sumažinti šilumos nuostolius.
Jeigu elektros vartojimą galite sumažinti racionaliai ją vartodami, šilumos vartojimas, deja, daugiausia priklauso nuo pastatų, kuriuose gyvenate ar dirbate, būklės. Todėl kompleksinis pastatų atnaujinimas yra neabejotinai geriausias sprendimas, suteikiantis visas galimybes efektyviai vartoti šilumą ir gauti mažesnes sąskaitas. Tačiau, kol namas bus atnaujintas, pasirinkite priemones, kurias įdiegus sąskaitos už šildymą sumažės nedaug, bet pagerės jūsų gyvenimo sąlygos:
Užsandarinkite langus. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos užsandarinkite silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Sandarinti reikia ne tik lango rėmus, bet ir stiklą. Jei tinkamai užsandarinti langai, būstas bus geriau apsaugotas nuo šalčio, skersvėjų ir gatvės triukšmo, o kambaryje temperatūra pakils.
Įstiklinkite balkonus ir lodžijas. Jų stiklinimas sumažina šalto oro skverbimąsi į butą, todėl oro temperatūra gretimame kambaryje lieka normali ir vėjuotą dieną, be to, pagerinama garso izoliacija. Balkonuose ir lodžijose įrenkite medines grindis ir po jomis paklokite izoliacinės medžiagos sluoksnį.
Šildomose būsto patalpose už radiatorių įrenkite šilumą atspindinčius ekranus, kurie atspindi iki 90% infraraudonųjų spindulių ir lemia patalpos oro temperatūros padidėjimą 1-2°C. Pritvirtinus lentyną virš radiatoriaus, šilto oro srautas nukryps į kambario vidų, užuot kilęs tiesiai iki lubų.
Didelių matmenų baldus statykite prie išorinių sienų. Neužstatykite radiatorių baldais ir dekoratyvinėmis grotelėmis. Neuždenkite radiatorių užuolaidomis. Tai trukdo šilumai sklisti į kambarį.
Patalpas vėdinkite kelis kartus per dieną iki galo atidarius langus ir sudarius trumpalaikį skersvėjį, kuris pakankamai išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu vėdinti ilgą laiką. Išeidami iš kambario uždarykite langus ir orlaides. Tai leis namuose palaikyti pastovią temperatūrą. Prieškambario, laiptinės ir kitų šaltų patalpų duris laikykite uždarytas.
Saulėtomis rudens / žiemos / pavasario dienomis atitraukite užuolaidas ir žaliuzes - leiskite saulės spinduliams apšviesti ir pašildyti Jūsų būstą.

UAB „Raseinių šilumos tinklai“ administracija

(c) UAB “Raseinių šilumos tinklai” - Visos teisės saugomos.    Svetainę sukūrė: Jauna Reklama